Interviu su kandidatu į Seimą R. Sinkevičiumi

Seimo narys, Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius į Seimą kandidatuoja Jonavos vienmandatėje apygardoje. Rinkėjų pasitikėjimą pelnęs I-ame rinkimų ture R. Sinkevičius tikisi palaikymo ir spalio 25 d. Sudėtingu pandemijos laikotarpiu, anot R. Sinkevičiaus, reikia politikų, išmanančių darbą Seime ir Vyriausybėje. Kas nuveikta iki rinkimų, ir ko tikėtis po jų – pokalbis su R. Sinkevičiumi.

Kaip, Jūsų vertinimu, Lietuva susitvarkė su karantinu ir kaip dabar tvarkosi su pandemija? Kas, Jūsų akimis, buvo padaryta/daroma teisingai, o kas ne?

Nėra nė vieno žmogaus, kurio nebūtų vienaip ar kitaip paveikusi per pasaulį nusiritusi koronaviruso pandemijos banga. Šis laikotarpis buvo netikėtas, tam iš tiesų nebuvo pasiruošusi nė viena pasaulio valstybė, įskaitant Lietuvą. Karantino metu vadovavau Seimo Ekonomikos komitetui, tad darbo rengiant reikalingus sprendimus netrūko, nes turėjome įstatyminės bazės, kad galėtume operatyviai skirstyti paramą – tai buvo didžiausia problema. Vyriausybė ir Seimas galiausiai priėmė visus reikalingus pakeitimus ir padėjo pamatus, tad antrosios bangos atveju sprendimus būtų galima priimti greičiau.
Kaip Ekonomikos ir inovacijų ministras kasdien rūpinuosi, kad verslas gautų valstybės paramą – ne tik ją skirstome, bet ir rengiame pagalbos priemonių sąlygas, jas koreguojame, atsižvelgdami į verslo išsakytą kritiką ar pageidavimus, siūloma idėjas, kokios dar priemonės gali būti įtrauktos į priemonių sąrašą. Pirmoji banga atslūgo, europiniu lygiu pripažinta, kad Lietuva tvarkėsi gana neblogai. Žinoma, pats verslas galbūt turėjo daugiau galimybių, turėjo taip vadinamų “lašinukų”, kurie leido sudėtingą periodą lengviau išgyventi. Bet turime pripažinti, kad valstybė prisidėjo – su pačiomis įvairiausiomis priemonėmis, nuo subsidijų, kurių nereikia grąžinti, iki milijoninių paskolų lengvatinėmis sąlygomis verslui. Žmonės tai vertina. Verslas sėkmingai naudojosi plačiai taikomomis priemonėmis: subsidijomis mikro įmonėms, turgaviečių mokesčių kompensavimu. Šios priemonės leido suteikti prieigą prie būtino finansavimo itin sudėtingu laikotarpiu ypač nukentėjusiems sektoriams ir smulkiausiam verslui. Išdirbtos procedūros leido operatyviai suteikti 200 mln. eurų lengvatinių paskolų. Socdarbiečiai būdami valdančiosios koalicijos dalis balsavo už reikalingus įstatymų pakeitimus, kad žmonės gautų socialines išmokas – išmokas karantino metu gavo vaikai, darbo ieškantys asmenys, senjorai, individualia veikla užsiimantys asmenys.

Kaip pandemija paveikė šalies ekonomiką? Kaip ji atrodo dabar?

Po pirmosios bangos vidinis vartojimas šalyje auga ir jau grįžo į prieškarantininį lygį. Tačiau rekordiniai susirgimų skaičiai rodo, kad antroji banga jau čia, o valstybė turi reaguoti lanksčiau, jau turbūt pastebėjote, kad draudimų mažiau, apeliuojama į žmonių sąmoningumą. Kai kurios paramos priemonės galioja iki šiol. Rugsėjo 1 d. paleidome priemonę, skirtą padėkoti medikams už jų sunkų darbą karantino metu kovojant su koronavirusu. Po 200 eurų poilsiui Lietuvos SPA, kaimo turizmo sodybose, miestų viešbučiuose ir kituose objektuose skirti medikams, bet galiausiai pasiekia būtent turizmo sektorių, kuriam šiuo metu itin sunku, nes vis dar ribojami skrydžiai. Pasitaiko nepasitenkinimo kai kuriomis priemonėmis – gal kažkas nepateko į sąrašą, negavo kupono, tačiau tai nėra sisteminė klaida – kokius sąrašus gavome iš savivaldybių, tais remiamės įgyvendindami priemonę – pati idėja iš esmės gera ir didžioji dalis ja pasinaudojusių medikų yra patenkinti, bet visuomet šaukštas deguto visą statinę pagadina.
Stengiamės išvengti buvusių klaidų, tobuliname priemones. Bet taip pat turi būti ieškoma balanso tarp efektyvaus ir atsakingo lėšų panaudojimo, juk skirtingi sektoriai atsigauna nevienodais tempais. Priemonės privalo nuolat evoliucionuoti, pavyzdžiui, tobulinome nuomos kompensavimo priemonės sąlygas, dabar dalinis nuomos kompensavimas leistinas ne tik prekybos, bet ir gamybos įmonėms, kaip pageidavo verslas. Iki metų galo veiks subsidijų mikro įmonėms priemonė. Jei rodikliai sparčiai prastės, galėsime peržiūrėti ir perskirstyti finansavimą.
Nudžiuginti galime ir mokytojus, kurie karantino metu susidūrė su nuotoliniu ugdymu ir stengėsi nenutraukti jaunosios kartos mokymo. Rengiama priemonė jų poilsiui, kurios galutinis tikslas, kaip ir medikų priemonės, ne tik padėkoti mokytojams, bet ir paskatinti turizmo sektorių.
Nedžiugina padėtis kai kuriose įmonėse, kur darbuotojai vis dar prastovose, šiuo klausimu valstybė ruošiasi kompensuoti prastovas iki metų galo, jei prireiks, gal ir kitąmet.

Kokie šaliai svarbūs ir akivaizdžios naudos ekonomikos srityje atnešę sprendimai Seime buvo inicijuoti Jūsų?

Visi kalbėjo apie investicijų pritraukimą, bet realių žingsnių ėmėsi būtent mūsų LSDD frakcija Seime, įregistravome „žaliojo koridoriaus” investuotojams įstatymų projektų paketą, kuriam buvo pritarta ir tokiu būdu atvėrėme kelią investuotojams greičiau įsikurti ir pradėti savo veiklą Lietuvoje. Labai svarbu suprasti, jog čia kalbame apie stambias įmones, kurios mokėtų didesnį negu minimalų atlyginimą savo darbuotojui. Specialiu reguliavimu stambiems investiciniams projektams sumažinome jiems tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų trukmę, sudarėme palankias sąlygas pritraukti vidaus ir užsienio investicijas. Net 85 proc. stambių projektų yra plėtojami ne Vilniaus mieste, todėl jie svariai prisideda prie regionų plėtros.
Kalbant apie smulkiuosius verslininkus, kai 2018 m. buvo paskelbta, kad smulkiesiems bus didinami mokesčiai, t. y. savarankiškai dirbantys asmenys turės mokėti mokesčius ne nuo pusės pajamų, bet nuo visų 100 proc., būtent mes – „socdarbiečiai“ įregistravome įstatymą, kad sistema nesikeistų ir mokesčiai būtų mokami nuo 50 proc. pajamų. Tai yra pavyzdžiai, kurie rodo, kad esame aktyvūs ir kovojame už žmones, kurie dirba arba sukuria darbo vietų.
Ir žinoma, esame pateikę ne vieną socialinius klausimus sprendžiantį įstatymo projektą, vienas iš tokių reikšmingų ir visai šaliai žinomų – „vaiko pinigų“ padidinimas. Būtent G. Kirkilo „socdarbiečiai“ iškovojo, kad vaiko pinigai padidėtų iki 60 eurų kiekvienam vaikui, o neįgaliesiems iki 100 eurų. Ateityje sieksime, kad vaiko išmoka siektų 150 eurų. Kodėl kalbu apie šį klausimą prie ekonominės temos – todėl, kad šie pinigai yra išleidžiami perkant prekes ir paslaugas Lietuvoje, tokiu būdu skatinama ekonomika, o grąžą gauna valstybės biudžetas.

Šešėlinė ekonomika. Kaip rengiatės kovoti su šia problema?

Kova su šešėliu vykdoma, tačiau kol kas ji apsiriboja kontrabandos prevencija, panašaus pobūdžio nusikaltimų užkardymu arba bausmėmis už tai. Tačiau šešėlinė ekonomika klesti ir paslaugų sektoriuje, o kito metodo, kaip kovoti su šia Lietuvoje įsišaknijusia problema, nėra – tik griežtesnė apskaita ir kontrolė. Tai turi būti bendras valstybės institucijų ir savivaldybių darbas. Visuomenei apsimoka būti tolerantiškiems. O reikia keisti šį požiūrį, griežtinti kontrolę, galbūt parūpinti tam reikalingą įrangą, kad žmonės patirtų mažesnes išlaidas, motyvuoti visuomenę.

Ekonominė infrastruktūros plėtra. Kas žadame šioje srityje?
Didesnį dėmesį skirsime Laisvųjų ekonominių zonų plėtrai. Nors Europos Komisija yra nubrėžusi aiškias kryptis ateinančiai finansinei perspektyvai – daugiau dėmesio skirti žaliajam kursui ir skaitmeninimui – tačiau reikia sugebėti šiuos tikslus derinti su infrastruktūros plėtra. Žinoma, negalima aklai skirti lėšų pramoninio parko statybai, jei nežinai, ar realiai ten įsikurs verslas, svarbu, kas vėliau išlaikys šią infrastruktūrą ir rūpinsis išlaikymu. Tačiau tiems, kas rimtai domisi plėtra, kas realiai gali sukurti darbo vietų, turime suteikti galimybes. Kaip Jonavai atstovaujantis parlamentaras sieksiu, kad Jonavoje būtų įkurtas Kauno LEZ filialas, atsivertų platesnės galimybės darbo vietoms kurti.

Ką manote apie mokesčių pokyčius po rinkimų?

Mes pasiūlėme pirmąjį žingsnį įvedant progresinius mokesčius. Taigi jau dabar progresiniai mokesčiai egzistuoja, tačiau progresyvumą ateityje norėtume didinti. Be to, norime mažinti PVM maisto produktams iki 9 proc., nes manome, kad tai sumažintų būtiniausių produktų kainas vartotojams. Jei Seimo dauguma bus formuojama iš dešiniųjų poilitinių jėgų, manau, tokių planų neturės.

Investavimas ir naujų darbo vietų kūrimas. Sakoma, kad šiai dienai Lietuvoje sukurti verslą nuo nulio yra labai sudėtinga, o tai sąlygoja bankų konservatyvumas, biurokratinė sistema ir kita. Kaip žadate skatinti verslumą?

Turime rūpintis investicijų, inovatyvių, aukštą pridedamąją vertę kuriančių įmonių pritraukimu, toliau gerinsime investicinę aplinką, kursime palankias sąlygas stambiems investuotojams: tai darysime keliomis kryptimis. Pirmiausia būtinas įmonių įsisteigimo proceso spartinimas tobulinant teisinį ir administracinį reguliavimą. Be to, itin svarbios paskatos savivaldybėms vystyti teritorijas siekiant pritraukti investicijas – tai teigiamai veiktų šalies regionus, jų konkurencingumą, gyventojų užimtumą. aukštos profesinės kvalifikacijos darbo jėgos ir specialistų pasiūla. Skaitmeninimo procesas neišvengiamas, tad susidursime su gyventojų ir institucijų skaitmeninių įgūdžių lygio kėlimo būtinybe. Valstybės įstaigos privalės aptarnauti kokybiškiau. Jau šiandien Lietuvai trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, todėl turime stengtis pritraukti IT ir inžinerinių specialybių studentus mokytis ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Taip pat rimtai pergalvoti kaip sudaryti prieinamą perkvalifikavimą tiems, kurie nesuranda vietos darbo rinkoje.

Kalbant bendrai, kokią matote Lietuvos ekonomikos viziją?

Lietuvos ekonomika turi dvi įtakingas kryptis – vidaus vartojimą, kuris sudaro apie 40 proc., ir eksportą, kuris sudaro apie 60 proc. Tad svarbiausi klausimai yra, kaip paremti verslą, kad būtų išlaikytos darbo vietos, bei kaip skatinti vartojimą, kad verslas gautų daugiau pinigų ne dotacijomis, bet galėtų įdarbinti žmones ir sukurti pridėtinę vertę, užsidirbti. Pramonės įmonių skaitmeninimas ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas, dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, atsinaujinančių energijos išteklių diegimas – tai ilgalaikių investicijų sritys, kurios skatintų šalies ekonomiką ir ilgainiui ją iš esmės keistų. Technologijų poveikis visuomenei ir jos struktūrai turi tapti politinės darbotvarkės ašimi. Naujos technologijos skatintų ir naujų darbo vietų kūrimą.

Dėkoju už pokalbį.