EBPO duomenys rodo, kad vidutinė pensija Lietuvoje sudaro vos 43 proc. vidutinio atlyginimo. Mūsų šalis reikšmingai atsilieka ir nuo lenkų, ir nuo latvių bei estų. Štai latviai pensijoje gauna 52,8 proc. buvusios algos, o portugalai – net 98,8 proc.

Lietuva atsilieka visoje Europoje ir pagal biudžeto išlaidas pensijų sistemai. Pensijoms nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuva skiria vos apie 6 procentus, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 12 procentų.

Nors jau 20 metų esame Europos sąjungos dalimi, bet oria europietiška senatve Lietuvoje nė nekvepia. Lietuvos senjorai priversti suktis kaip išmanydami – daliai po kelių dešimtmečių darbo metų tenka atidėti planus „pagyventi sau“, nes yra priversti ir toliau dirbti.

Kiti yra priklausomi nuo sodo ar daržo gėrybių, be kurių sunkiai patenkintų elementarius mitybos poreikius. Treti virtę prekybos centrų akcijų įkaitais, nes yra priversti jų vaikytis, siekdami suvesti savo gaunamos pensijos ir išlaidų balansą.

Tokia ta niūri Lietuvos senjoro kasdienybė. Apie keliones po užsienį, spektaklių ar teatrų lankymą, vakarienę kavinėse galima tik pasvajoti. Dar didesnė neviltis apima atėjus šildymo sezonui, ištikus sveikatos problemoms ir prireikus gydymo, vaistų ar elementariai esant būtinybei apsilankyti pas odontologą.

Dabartinė senjorų padėtis Lietuvoje gąsdina net ir tuos, kuriems iki senatvės pensijos dar likę ilgi dešimtmečiai darbo. Deja, dabartiniai šalies valdantieji skiria per mažai noro ir pastangų situaciją keisti iš esmės. Taip, senatvės pensijos indeksuojamos, bet kasmetinį simbolinį jų padidėjimą bemat suvalgo maisto produktų, vaistų ir kitų būtinųjų prekių bei paslaugų kainų šuoliai.

Gerovės valstybė, apie kurią tiek daug šneka LR Prezidentas Gitanas Nausėda, neįmanoma be orios senatvės. Lietuvos socialdemokratai ir aš puikiai tai suprantame. Todėl sieksime, kad būtų imtasi sisteminių priemonių ne tik naikinant diskriminaciją dėl amžiaus ir užtikrinant įvairių paslaugų prieinamumą, bet ir inicijuojant pensijų augimą. Įsipareigojame spartinti senatvės pensijų indeksavimą, o tai reiškia, kad jų didėjimas atitiks šalies kainų lygį – tai sumažins kainų poveikį žmonių gyvenimui.

Senjorams, kurie norės likti darbo rinkoje, parengsime ir įgyvendinsime vyresnio amžiaus visuomenės poreikiams skirtos „sidabrinės ekonomikos“ plėtros strategiją, kuri apims senjorų išsilaikymo darbo rinkoje priemones.

Pensinio amžiaus dar tik laukiantiems užtikrinsime, kad dalyvavimas antrosios pensijų pakopos sistemoje nebūtų privalomas, o tiems, kas jau kaupia, bus galima savo sprendimu nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus.

Po 20 metų narystės ES turime pagaliau pasiekti, kad mūsų senjorai ir tie, kurie senjorais dar tik bus, jaustųsi pilnaverčiai ir orūs realybėje, o ne svajonėse.