Šalia duobėtų ir dulkėtų žvyrkelių gyvenantys ar jais dardantys žmonės galės lengviau atsipūsti. Lietuvoje pagaliau įsibėgėja ilgokai vegetavęs žvyrkelių asfaltavimas. Pagal jau įgyvendinamas kelias programas žvyrkelių visoje šalyje sumažės šimtais kilometrų.
Padarėme viską, kad nebūtų nuskriausti nė vieno Lietuvos regiono gyventojai, o žvyrkelių asfaltavimo darbai visoje šalyje vyktų laipsniškai ir tolygiai.
Nuolat sulaukiu žvyrkeliais besinaudojančių žmonių pageidavimų ir pasiūlymų. Tai rodo, kad kaimiškųjų vietovių gyventojai nėra abejingi susisiekimo infrastruktūrai, domisi ir vertina šioje srityje atliekamus ir numatomus darbus. Būtent todėl buvo atlikta išties korektiška atranka – nenumota ranka ne tik į saugiam ir patogiam susisiekimui svarbius techninius kriterijus, bet ir į gyventojų ar kaimo bendruomenių nuomonę.
Ypač svarbu – šalia žvyrkelių gyvenantys žmonės. Juk geresni keliai palengvina kasdienį jų gyvenimą, pagerina sąlygas verslui. Saugesnės ir patogesnės kelionės, mažiau triukšmo ir dulkių, vadinasi, geresnė gyvenimo kokybė, savijauta, sveikata, galbūt netgi išsaugotos gyvybės keliuose. Be to, išasfaltuoti žvyrkeliai – tai mažesnės kelių priežiūros sąnaudos ir transporto priemonių eksploatacinės išlaidos.
Pernai parengta Trumpų žvyrkelių ruožų tarp jau asfaltuotų kelių asfaltavimo programa, populiariai dar vadinama „zebrų“ projektu, tapo didžiausiu postūmiu žvyruotų kelių asfaltavimo darbams. Pastarieji šiemet buvo pradėti ir jau spėjo įsibėgėti.
Vos per dvejus metus bus išasfaltuota beveik 500 km žvyrkelių ruožų Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regionuose. Tai reiškia, kad iš viso nauju asfaltu bus padengtos 209 žvyrkelių atkarpos, kurios sujungs asfaltuotus kelius.
Trumpų žvyrkelių kelio ruožų programa finansuojama Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis. Vien tik šiais metais į žvyruotų atkarpų asfaltavimą numatoma investuoti apie 70 mln. eurų.
Atrenkant numatomus asfaltuoti trumpus žvyrkelių ruožus atsižvelgta į transporto priemonių srautų intensyvumą, taip pat siekta, kad išasfaltavus kelio dalį visame kelyje neliktų kitų žvyro dangos atkarpų. Maža to, didesnio dėmesio sulaukė atkarpos, kurios veda į valstybinės reikšmės kelių tinklą.
Lietuvoje žvyruotos kelio dangos virs asfaltu ne vienos programos lėšomis. Susisiekimo ministerija pasirūpino, kad žvyrkeliams asfaltuoti būtų pasitelktos ne tik KPPP lėšos, bet ir Europos Sąjungos (ES) investicijos.
Siekiame, kad būtų išasfaltuota kuo daugiau šalies žvyrkelių, todėl tenka ieškoti įvairių variantų kuo didesniam finansavimui gauti. Pernai sukirtome rankomis su Žemės ūkio ministerija, kad lėšos rajoniniams keliams asfaltuoti būtų skiriamos bendromis kelių ministerijų pastangomis. Toks finansavimo modelis Lietuvoje bus pritaikytas pirmą kartą.
Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos susitarė kreiptis dėl ES lėšų, kurios būtų skirtos žvyrkelių, esančių kaimo vietovėse ir skirtų vietos susisiekimui, asfaltavimui.
Taip gimė žvyrkelių, esančių kaimiškosiose (iki 1 tūkst. gyventojų) vietovėse ir skirtų vietos susisiekimui, rekonstravimo (gyvenviečių asfaltavimo) programa.
Šiai programai įgyvendinti buvo parengtos 159 paraiškos ir pagal jas 118-ai projektų skirta 14,3 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai investicijų, kartu panaudojant valstybės biudžeto bei KPPP lėšas. 2016–2017 m. iš viso bus išasfaltuota 115 km žvyrkelių.
Šiemet taip pat asfaltuojami žvyrkeliai KPPP lėšomis, skiriamomis kasmet atsižvelgiant į finansavimo galimybes. Bus išasfaltuota apie 50 km žvyrkelių. Dauguma projektų jau įgyvendinami.
Man, kaip susisiekimo ministrui ir kaip savo šalies piliečiui, prioritetinė sritis yra saugus eismas. Nuolat pabrėžiu, kad gyvybes keliuose privalu saugoti visais įmanomais būdais. Esu tikras, kad prie eismo saugumo gerinimo prisidedame ir asfaltuodami žvyrkelius.
Motyvų tam pagrįsti toli ieškoti nereikia. Vien jau nuo žvyrkelių kylančios dulkės ne tik teršia aplinką, bet ir blogina vairavimo matomumą. Tokiais atvejais automobilio vairuotojui gali būti sunku įžiūrėti kelkraščiu einantį pėsčiąjį, keliu riedantį dviratį ar motociklą, kitą automobilį.
Vadinasi, žvyrkelių asfaltavimas yra ne tik gyventojų gerovės, bet ir saugumo kelyje klausimas.
Svarbu nepamiršti, kad kaimo žmonės kaip ir visi kiti, turi teisę į operatyvią pagalbą nelaimės atveju, ypač kai svarbi kiekviena minutė ar net sekundė. Asfaltuotais keliais kilometrai įveikiami greičiau, tad ir medikų ar ugniagesių gelbėtojų automobiliai galės atskubėti per trumpesnį laiką.
Tikiu, kad sėkmingai įgyvendinamos programos vaisiais netrukus įsitikinsime.
Politinė reklama
