Europos dienos šventėje gegužės 8-ąją sostinės Gedimino prospekte vaikų ir suaugusiųjų dėmesį traukė Susisiekimo ministerijos eksponuotas Lietuvos žemėlapio maketas, vaizdžiai supažindinęs su Europos Sąjungos (ES) investicijomis susisiekimo sektoriuje.

Informacinėje palapinėje išdalinta 3000 specialių leidinių, konkursų ir viktorinų dalyviai laimėjo daugiau kaip 500 prizų. Europos dienos Vilniuje rengėjų duomenimis, šventėje sulaukta apie 30 000 lankytojų, Susisiekimo ministerijos stende – apie 10 000 žmonių.

Europos dienos šventėje gegužės 8-ąją sostinės Gedimino prospekte vaikų ir suaugusiųjų dėmesį traukė Susisiekimo ministerijos eksponuotas Lietuvos žemėlapio maketas, vaizdžiai supažindinęs su Europos Sąjungos (ES) investicijomis susisiekimo sektoriuje. Informacinėje palapinėje išdalinta 3000 specialių leidinių, konkursų ir viktorinų dalyviai laimėjo daugiau kaip 500 prizų. Europos dienos Vilniuje rengėjų duomenimis, šventėje sulaukta apie 30 000 lankytojų, Susisiekimo ministerijos stende – apie 10 000 žmonių.

„Kasmet saugesnė ir modernesnė, į Europos susisiekimo sistemą integruota Lietuvos transporto infrastruktūra, kurią šiandien turime, didžiąja dalimi yra ES investicijų rezultatas. Svarbiausių projektų tęstinumas, efektyvus esamos infrastruktūros panaudojimas, skirtingų transporto rūšių sąveikos didinimas, kuo platesnis pažangių technologijų taikymas – tai vieni svarbiausių akcentų, kuriais vadovaujamės planuodami naujojo ES laikotarpio investicijas“, – atidarydamas ministerijos ekspoziciją sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Numatoma, kad 2014–2020 m. laikotarpiu į šalies susisiekimo sektorių bus investuota apie 1,47 mlrd. eurų ES lėšų. Šiuo laikotarpiu ES mastu dar labiau skatinama geležinkelių plėtra, todėl vienu svarbiausių Lietuvos ir Europos susisiekimo sistemai išlieka europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“. Numatoma modernizuoti esamas geležinkelio linijas, įgyvendinti geležinkelių elektrifikavimo projektus. Elektrifikavimo darbai jau vyksta tarp Naujosios Vilnios ir valstybės sienos su Baltarusija, vėliau planuojama elektrifikuoti geležinkelio liniją tarp Kaišiadorių ir Šiaulių.

Gerinant kelių infrastruktūrą toliau bus modernizuojama „Via Baltica“ magistralė, naujų ES investicijų sulauks ir kitos Lietuvą kertančios europinės magistralės – pavyzdžiui, E262 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, E272 Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga, taip pat krašto ir rajoniniai keliai.

Siekiant kuo efektyviau panaudoti esamą infrastruktūrą, numatoma plėtoti įvairių transporto rūšių sąveiką, ypač su geležinkelių transportu. Pavyzdžiui, jūrų ir geležinkelių transporto sąveiką gerins uosto prieigose modernizuojamas Klaipėdos geležinkelio mazgas. Didėjantis krovinių srautas jūrų uoste reikalauja modernesnės uosto infrastruktūros, geresnių jungčių su geležinkeliais ir automagistralėmis. Planuojama gerinti laivybos sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir susisiekimą vidaus vandenų keliais.

Lietuvos transporto sistemoje bus plačiau taikomos pažangios technologijos, diegiamos intelektinės transporto sistemos, skatinamas darnus judumas miestuose, daug dėmesio skiriama eismo saugai ir aplinkai draugiško transporto plėtrai.

Panaudojant ES investicijas šalyje taip pat bus kuriama pažangi, tolygi ir prieinama informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūra. Siekiama didinti e. paslaugų prieinamumą, viešojo sektoriaus informaciją labiau pritaikyti visuomenei ir verslui, sudaryti sąlygas gyventojams efektyviau panaudoti valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą.