Kabinetas Seime: III-309
(85) 2396731

R. Sinkevičius: Jei po kiekvienos nesėkmės nuleisi rankas, niekur nenueisi

Darbas Seime – jau trečią kadenciją, intensyvi veikla vykdant susisiekimo ministro pareigas, kaskart – nauji iššūkiai, problemos ir jų sprendimų paieškos. Tokia šiandien Rimanto Sinkevičiaus kasdienybė. Vadovavimas vienai reikšmingiausių ministerijų politikos senbūviui suteikė daug patirties. „Turiu nemažai vizijų, tikslų, sieksiu viską įgyvendinti“, – sako ministras.

bg

Pastaruosius septynerius metus darbuojatės Seime, tris iš jų esate susisiekimo ministras. Esate išrinktas Jonavos rinkiminėje apygardoje, tačiau mieste matome jus retokai. Ar dėl to galima „kaltinti“ ministro pareigas?

Pirmiausia, pagal LR Konstituciją, Seimo narys atstovauja visų šalies gyventojų interesams, yra tautos atstovas. Aišku, apygardai, kurioje esi išrinktas, dėmesio skiri daugiau. Na, o susisiekimo ministro pareigos reikalauja tikrai daug laiko. Susisiekimas – labai plati sritis, nes institucija, kuriai dabar tenka vadovauti, sudaryta iš anksčiau veikusių transporto ir ryšių ministerijų.

Sutinku, esu retokas svečias Jonavos rajone, tačiau mano nebuvimą iš dalies kompensuoja mano padėjėjai, taip pat ir rajono meras.

Per paskutinius mėnesius Jums teko dorotis su rimtais iššūkiais. Pirmiausiai – lėktuvo AN-2 katastrofa, tuomet – valstybės valdomos laivininkystės bėdos. Žiniasklaidoje Susisiekimo ministerija buvo nuolat linksniuojama. Ar niekuomet nekilo mintis į viską spjauti, pasitraukti iš pareigų?

Mano charakteris ne toks, kad, prisiėmus atsakomybę, imčiau ir pabėgčiau. Gal nuskambės pernelyg išdidžiai, tačiau, esu tikras, kad bet kas kitas geriau su minėtomis situacijomis nebūtų susitvarkęs.

Kalbant apie AN-2 lėktuvo nelaimę reiktų atkreipti dėmesį, kad ten, kur susiduria žmogiškasis faktorius, gamta ir technika, visuomet pasilieka erdvės ir galimybių įvykti netikėtumams. Kartais – tragiškiems. Sudužusio virš Baltijos jūros lėktuvo atvejis nėra išskirtinis. Tokių nelaimių nutinka. Tiesiog žiniasklaida temą „pasigavo“ ir padarė naujienų topu.

Ne kartą sakiau ir vėl pasikartosiu – padarėme absoliučiai viską, ką galėjome. Jei laikas būtų atsuktas atgal, pakartotume visus veiksmus lygiai tokia pat seka. Nemanau, kad buvo padaryta klaidų, todėl nei atitinkamų tarnybų, nei savo vadovaujamos ministerijos kaltinti negalėčiau.

Iš esmės gelbėjimo jūroje darbai yra Krašto apsaugos ministerijos kompetencijos sritis. Susisiekimo ministerija neturi gelbėjimo tarnybos, specialistų ir priemonių – visu tuo disponuoja KAM. Mūsų sąsaja šioje istorijoje yra ta, kad dalyvaujame reguliuojant orlaivių eismą. Vis dėlto buvo priimtas protokolinis Vyriausybės sprendimas dėl Susisiekimo ministerijos dalyvavimo sprendžiant susidariusią situaciją.

Dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės“ galiu pasakyti tiek – prastą įmonės padėtį jau paveldėjau. Ši įmonė nuostolingai dirbo jau nuo 2008 m. Tuomet prasidėjo pasaulinė ekonomikos krizė. Rinkoje susiklostė tokia situacija, su kuria „Lietuvos jūrų laivininkystė“ nesusidorojo. Įmonė paėmė paskolą, įsigijo vieną mažo tonažo sausakrūvį laivą. Tačiau tokių laivų Kinija pasaulio rinkai pagaminusi labai daug, būtent dėl jų krito pervežimo tarifai, mat tokių laivų pervežimo kompanijos buvo pajėgios įsigyti daug, vadinasi, pervežti ir daugiau krovinių.

Žodžiu, situacija nuolat prastėjo ir nieko dėl to nebuvo daroma. Iki manęs. Įsigilinęs į įmonės situaciją, aš 2014 m. sausį siūliau didinti įmonės įstatinį kapitalą ir orientuotis į plėtrą, tokiu būdu siekiant didinti įmonės konkurencingumą rinkoje. Tačiau įmonės vadyba tiesiog laukė, kol rinkoje sumažės šio verslo dalyvių ir situacija neva pagerės. Deja… reikia pabrėžti, kad laivininkystės verslas yra labai specifinis. Laivas gali būti areštuotas už skolas bet kuriame uoste, net stovėdamas po arešto, jis turi mokėti mokesčius. Įgula laivo palikti negali dėl uosto saugumo, nes paliktas tuščias laivas gali sukelti pavojingų situacijų. Kitaip tariant, neišgelbėję laivų negalime išgelbėti žmonių.

Iš kitos pusės, mes suinteresuoti, kad įmonė veiktų, laivai vežtų krovinius, jūrininkai dirbtų, o nenorintys – vyktų namo. Gaila, bet dar ne visi laivai gali pajudėti iš uostų, kuriuose užstrigo.

Jonavos laukia keletas su jūsų kuruojama susisiekimo sritimi susijusių pokyčių: Rail Baltica vėžė, miesto aplinkkelis. Gyventojai būsimus pasikeitimus vertina įvairiai. Ar Jonavai minėti pokyčiai bus naudingi?

Dėl greituminės Rail Baltica vėžės jau esu pasisakęs rajono spaudoje. Šiuo metu atliekamas specialiojo plano parengimas, įvertinama daug aspektų (gamtiniai, aplinkosauginiai ir t. t.). Šio plano rengėjai susitinka su gyventojais, savivaldybėmis, ieškoma optimaliausių variantų. Žinant, kad plano rengimo procedūros ilgos, procesas nebus labai greitas. Turim suvokti, kad geležinkelio trasos oru nenutiesi, ji kirs privačią žemę, kelius ir t. t. Natūralu, kad bus ir patenkintų, ir nepatenkintų asmenų. Tačiau esam ES nariai, tiek ekonominiu, tiek gynybiniu požiūriu vėžės atsiradimas yra naudingas.

Aplinkkelio statybą ministerija yra numačiusi finansuoti, tačiau tai – Jonavos rajono savivaldybės projektas. Dėl žemės paėmimo valstybės reikmėms procesas yra įstrigęs. Manau, savivaldybė turi rimtai užsiimti jo spartinimu.

Žemės, kurioje bus tiesiamas aplinkkelis, savininkai nenori jos parduoti esą dėl per mažos siūlomos kainos. Jie sako, kad žemė verta kur kas daugiau, negu nurodoma kadastro registre.

Be šių projektų Jonavoje ministerija numačiusi finansuoti dviejų žiedinių sankryžų įrengimą – ties posūkiu į Ruklą ir ties įvažiavimu į AB „Achema“. Projektavimo darbai pradėti, šios sankryžos bus aplinkkelio dalis. Manau, eismo saugumas dėl šių sankryžų pagerės.

Man pradėjus eiti ministro pareigas, finansavimas vietinių kelių priežiūrai ir remontui padvigubėjo. Manau, tai irgi prisideda prie saugumo gerinimo ne tik Jonavoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Kokią Jonavą matote šiandien? Kokios, Jūsų nuomone, mūsų miesto perspektyvos?

Miestas labai išgražėjęs, tai – akivaizdu. Jonava – pačiame Lietuvos viduryje, strategiškai labai geroje vietoje. Ateitį matau šviesią, dėl miesto daug stengiasi padaryti ir rajono valdžia, kuria žmonės pasitiki. Džiugu, kad socialdemokratai turi didelį žmonių palaikymą – tai rodo paskutinių rinkimų rezultatai. Visuomet lengviau dirbti ir nuveikti reikšmingų rajonui darbų, kai yra vietinės ir nacionalinės valdžios konsolidacija.

Politikos koridoriuose pusbalsiu kalbama, kad 2016 m. Seimo rinkimuose Jonavos socialdemokratai ir vėl kels Jūsų kandidatūrą. Jus patį žavi galimybė dar 4 metus darbuotis Seimo ir Vyriausybės rūmuose?

Jei tik skyrius išreikš pasitikėjimą ir palaikymą – rinkimuose dalyvausiu. Esu sukaupęs daug patirties, nusiteikęs dirbti. Susipažinau su sudėtinga susisiekimo sistema, pavyko ją perprasti ir sėkmingai valdyti. Turiu nemažai vizijų, planų, žinau, kad galiu padaryti dar daugiau, nei iki šiol.

Žiūrint į Jus iš šono, nejučia gali suimti pavydas. Esate politikos olimpe, sūnus, Jonavos meras, taip pat ryški regioninės politikos asmenybė, duktė – teisininkė. Turite gražią, darnią šeimą. Esate laimės kūdikis?

Žmogaus sėkmė priklauso nuo kelių dalykų. Tai – dalis laimės, dalis darbo, dalis paveldėtų savybių plius gebėjimas mokytis. Jei viskas tinkamai dera, galime turėti puikų sėkmės rezultatą.

Aš politikoje esu ne tik laimėjęs, bet ir pralaimėjęs. Jei po kiekvienos nesėkmės nuleisi rankas, niekur nenueisi. Ko gero, įgimtos lyderystės savybės taip pat duoda savo. Bet svarbiausia – mokytis, analizuoti, kaupti patirtį ir ją realizuoti visai Lietuvai reikšmingais darbais.

Related Posts